Daug kam pažįstamas jausmas, kai tampa reikalingas greitasis vartojimo kreditas, o galvoje sukasi daugybė klausimų. Kokiam terminui geriausia imti, kokią sumą skolintis, kokio dydžio kreditas internetu man gali būti suteiktas, kaip grąžinti, ir ar gautų pinigų užteks turimiems lūkesčiams patenkinti? Tai turbūt pagrindiniai svarstymai, į kuriuos pasineriama, kai imamas kreditas. Svarbiausia būna gauti tiek, kiek reikia, ir sumokėti už tai kuo mažiau palūkanų.
O štai klausimai apie kredito teikimo tvarką kyla tik tada, kai jie būna susiję su kliento patogumu. Norisi, kad viskas būtų greita ir patikima, todėl smagu, kai Paskoliukas ar kita kredito teikimo bendrovė savo užduotį atlieka vos per keliolika minučių. Ir tik gavus kreditą kartais susimąstome… O kodėl reikėjo pervesti 1 centą, ar kažkokia paslauga kainuoja tiek mažai? O kaip Paskoliukas sužinojo mano tikrąsias pajamas ir esamas skolas? Ir ar tikrai nuotoliniu būdu, internete sudaryta sutartis yra taip pat galiojanti kaip ir pasirašyta ant popieriaus?.. Jeigu kartais aplanko tokie klausimai – metas į juos atsakyti.
Vieno cento paslaptis – kaip sudaromos sutartys
Analizuojant veiksmus, dėl kurių suteikiamas kreditas, bene didžiausia mįsle klientams gali pasirodyti vieno cento mokestis. Suma juokingai maža, kad kažkas galėtų pasipelnyti iš tokios rinkliavos. Tad kam ji iš tiesų reikalinga?
Kaip žinia, nuotoliniu būdu (internete) pateikiama sutartis, kurią sudarius sumokamas greitasis kreditas, yra laikoma juridiškai galiojančia bei turinčia tokią pačią teisinę galią kaip ir fiziškai ant popieriaus pasirašytas dokumentas. Tačiau taip yra tik tais atvejais, kai sutartis sudaroma laikantis griežtų reikalavimų, įsigaliojusių nuostatų. Verslo, rinkodaros srityse ir kituose laukuose elektroninės sutartys dažnai tvirtinamos naudojant elektroninį parašą. Tačiau klientai, kuriuos domina greitasis kreditas, galimybės naudoti elektroninį parašą gali neturėti. Todėl vartojimo paskolų rinkoje galioja kitas tapatybės patvirtinimo būdas. Vieno cento pervedimas yra traktuojamas kaip parašas, kadangi pervedimo metu nurodoma konkreti mokėjimo paskirtis su unikaliu sutarties numeriu, kuriame užkoduota informacija apie klientą ir jo sutartį. Be to, naudojant elektroninę bankininkystę, matomi tokie asmens duomenys kaip vardas ir pavardė, turintys sutapti su atsiųstomis skaitmeninėmis asmeninio dokumento (paso ar ID kortelės) kopijose nurodomais. Priklausomai nuo to, su kuria bendrove yra sudaroma elektroninė sutartis, vieną centą gali tekti pervesti vieną ar kelis kartus. Šis veiksmas gali būti reikalingas ir „pasirašant“ sutartį, ir tada, kai sutinkama, jog kreditų teikimo bendrovė peržiūrės SODROS, Mokesčių inspekcijos, „Creditinfo“ ir kitas elektronines duomenų bazes, tikrinant kliento mokumo istoriją.
Taigi, vienas centas nėra ta kaina, už kurią sudaroma paskolos sutartis. Svarbiau čia yra pats elektroninės bankininkystės naudojimo veiksmas, leidžiantis patvirtinti tapatybę.
Saugokite savo tapatybę
Žinant, kad paskolos sutartis sudaroma naudojant prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, būtina juos saugoti. Banko kodų kortelės, slaptažodžiai, prisijungimo numeris yra ta informacija, kurios nereikėtų su niekuo dalintis. Neišduokite savo asmens duomenų ir prieigos prie elektroninės bankininkystės nei šeimos nariams, nei draugams. Laikydamiesi tokių saugumo rekomendacijų, visapusiškai apsaugosite save bei savo finansinę padėtį.